Sausis – populiariausias laikas naujametiniams pasižadėjimams ir asmeniniams metų tikslams kelti. Visgi dažnai aplankęs motyvacijos pliūpsnis dingsta kone taip pat greitai, kaip ir atsiranda. Jei paprastų pasižadėjimų neužtenka, kokios strategijos gali padėti siekti akademinių rezultatų nuosekliai ir efektyviai?
Kodėl “betikslis” mokymasis yra nerezultatyvus?
Dažnai moksleiviams, kurie nori pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, sunku apsispręsti, nuo ko pradėti. Nežinojimas, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai ir apskritai, ko tiksliai siekiama, apsunkina tikslo siekimą. Mokiniai linkę blaškytis, mėtytis nuo temos prie temos ir galiausiai praranda motyvaciją, kadangi nepasiekia jokių trumpalaikių rezultatų. Emociškai tokia prieiga – išvargina ir nusmukdo motyvaciją. Priešingai, moksliškai įrodyta, jog žmonės, kurie kelia sau tikslus, pasiekia 20-25 % geresnių rezultatų.
Kaip tikslų užsibrėžimas gali būti naudingas?
Yra net keli svarbūs aspektai, kaip konkrečių tikslų išsikėlimas naudingas moksleiviams.
Atskaitomybė prieš save ir kitus. Daug lengviau vykdyti pasižadėjimą mokytis, kai įsipareigojama atlikti konkrečius žingsnius. Aiškesnę darbo kryptį nužymėti leis ir rutinos nusistatymas. Pavyzdžiui, pradėti nuo valandos papildomo mokymosi kasdien su viena-dviem poilsio pertraukomis, nepamirštant savęs apdovanoti, jei sėkmingai pavyksta laikytis disciplinos. Dar tvirčiau laikytis tikslų padeda pasižadėjimas kitiems – kolegoms, artimiesiems. Neretai atsakomybė prieš kitus motyvuoja labiau nei įsipareigojimas sau.
Nuoseklumas ir tvaresni rezultatai. Išsikėlus tikslus lengviau matyti, ko siekiama, ir sekti savo progresą. Tam, kad būtų išlaikoma ilgalaikė motyvacija, būtina jausti, kaip mažais žingsneliais artėjama prie rezultato. Taigi turint konkretų tikslą lengviau pamatuoti, kaip sekasi jo siekti, įvertinti sunkumus ir galimybes.
Savo laiko ir jėgų taupymas. Blaškymasis neturint konkretaus tikslo išeikvoja daug energijos, laiko ir resursų, o nuo to kenčia ir emocinė sveikata. Kelis kartus ėmusis veiklos ir ją metus, vis sunkiau prisiversti pradėti iš naujo. Tad konkrečių tikslų išsikėlimas leidžia aiškiau susiplanuoti, kiek laiko reikia skirti tikslui pasiekti, kokių reikia priemonių. Susiplanavus savo tikslo siekimą, dažnai paaiškėja, kad didžiąją dalį laiko užimdavo blaškymasis, o nuosekliai dirbant, rezultatai pasiekiami daug greičiau!
Kokiomis taisyklėmis vadovautis ir kokių klaidų nedaryti, keliant asmeninius tikslus?
Realistiški tikslai. Tikslaus ir apčiuopiamo tikslo užsibrėžimas yra svarbiausia taisyklė, kurios reikėtų laikytis. Nerealistiški tikslai neatneša beveik jokios naudos, ir sunku įvertinti, kaip sekasi jų siekti. Reikėtų atskirti norus, apie kuriuos galime fantazuoti, net jei jie nerealistiški, ir tikslus, kurie turėtų būti įgyvendinami. Neverta nusiminti, jei ne visus norus pavyksta iškart paversti tikslais. Jei šiandien jie dar nerealistiški, pradėjus nuo mažesnių, vėliau pavyks priartėti ir prie didesnių tikslų!
Maži tikslai > dideli tikslai. Net ir siekiant didelių tikslų, būtina pradėti nuo mažesnių. Prieš išsikeliant tikslą gauti 10-uką, būtina pagalvoti, ar nėra tarpinių žingsnių, kuriuos reikia atlikti pirma. Galbūt pradėti nuo išsamaus namų darbų atlikimo? Arba prastesnių pažymių ištaisymo? Matant aiškius tarpinius žingsnelius, lengviau save motyvuoti ir stebėti, kaip artėjama link didžiojo tikslo.
Laiko apriboti tikslai. Daugumai žmonių geriausia motyvacija – artėjantis “deadline”, tad šią žmonių savybę verta išnaudoti siekiant tikslų. Jei kiekvienam tikslui nustatome laiko terminą, esame linkę ne atidėlioti, bet išpildyti užsibrėžtą darbą iki nurodyto termino.
Galiausiai, tikslų siekimą paverskite smagia veikla. Nebūtina pulti pirkti naujos darbo knygelės ar vadovautis prietarais ir miegoti po pagalve užsirašius savo tikslus ant lapelio. Nepaisant to, psichologiškai labai padeda tikslus pasižymėti ir, juos pasiekus, tiesiog išbraukti ar kitaip pašalinti iš sąrašo. Pamatę, kad išbrauktų tikslų vis daugėja, ilgiau išlaikysite motyvaciją ir įveiksite atidėliojimą!