Ar sunku išmokti prancūzų kalbą?

Kalbų mokymasis laikomas vienu didžiausiu sėkmės faktorių šiandieniniame pasaulyje. Užsienio kalbos atveria duris į skirtingas kultūras, leidžia bendrauti su vietiniais gyventojais, suteikia prieigą prie platesnės informacijos ir didina karjeros galimybes. Prancūzų kalba patenka į kalbų, kurias būtina išmokti, sąrašo dešimtuką kaip viena iš ateities kalbų.

Ar sunku išmokti prancūzų kalbą? Ir taip, ir ne. Jei mokate kurią nors kitą romanų grupei priskiriamą kalbą – ispanų, italų ar portugalų – jums bus gerokai lengviau. Jei esate užsigimę poliglotai, kuriems išmokti naują kalbą tas pats kaip matematikui išspręsti formulę – prancūzų kalbos mokymasis teiks tik pasitenkinimą. Tuo atveju, jeigu mokykloje viena nemėgstamiausių pamokų buvo ar vis dar yra užsienio kalbos – reikės gerokai pasistengti.

Pirmas iššūkis – tarimas

Didžiausias iššūkis tai prancūzų kalbos tarimas, gramatika ir skyryba, kurie mokymosi pradžioje gali pasirodyti kaip neįveikiami dalykai. Labiausiai teks padirbėti būtent su tarimu. Vietiniai prancūzai paprastai kalba taip greitai, kad atskiri žodžiai pasimeta garsų chaose. Tobulinti tarimą ir bendrą kalbos supratimą labiausiai padės prancūziški filmai ar serialai su jums gerai žinomos kalbos subtitrais, taip pat tinklalaidės ir muzika. Pripratus prie kalbos tempo bus įveiktas pirmasis barjeras sklandžios kalbos link.

Antras iššūkis – gramatika

Prancūzų kalboje daiktavardžiai turi gramatinę lytį, prie kurios turi būti priderinti ir atitinkami būdvardžiai. Dar vienas iššūkis – tai skirtingos laikų formos. Tiesa, šnekamojoje kalboje kai kurios iš jų yra retai naudojamos, o kitos tarpusavyje skamba itin panašiai, todėl išmokus vieną laiko formą, lengviau prisiminti ir kitą.

Trečias iššūkis – skyryba

Pagrindinis prancūzų kalbos skyrybos skirtumas tai prieš ir po kai kurių skyrybos ženklų dedamas tarpas. Tai reiškia, kad prieš ir po kablelio, šauktuko, klaustuko, dvitaškio, kabučių būtina palikti tarpą. Pavyzdys: „Greičiau grįžk !”.