Kaip pasiruošti geografijos egzaminui: mokymosi technikos

Žemė – tai 5 vandenynų, 7 žemynų, 7 jūrų, 179 pagrindinių upių, 196 šalių namai. Žvelgiant iš geografinės perspektyvos, pasaulis yra beveik toks pat sudėtingas kaip ir žmogaus kūnas. Laimei, Jums, besimokantiems geografijos mokslo, nereikės įsiminti kiekvieno fakto apie pasaulį, tačiau teorinės medžiagos vis vien yra nemažai. Tam, kad pasiruoštumėte  geografijos egzaminui kuo efektyviau ir kokybiškiau, mūsų geografijos mokytojai keturias populiariausias mokymosi technikas, padėsiančias geriau įsiminti teorinę medžiagą, planuoti laiką, užduotis ir poilsį.

1-3-5 technika.

Ruošdamiesi geografijos egzaminui, galite susidurti su, atrodo, neįveikiama teorijos gausa, o kur dar ant nosies kabantys kiti brandos egzaminai! Tokiu atveju gali praversti 1-3-5 technika, padedanti susiplanuoti mokymosi laiką ir išsikelti sau realistiškus, įveikiamus tikslus. Šis metodas paprastas: prieš akis turėkite temas ar užduotis, kurias norite pasikartoti ir suskirstykite jas pagal svarbą – viena svarbiausia užduotis, trys mažesnės ir penkios smulkios užduotys. Pavyzdžiui, praleidote pamokas, kuriose buvo aptarti dažnai geografijos egzaminuose pasikartojantys klausimai ir temos apie orus bei juos paveikiančius procesus. Tai galėtų būti svarbiausia Jūsų plano užduotis. Be to, šis metodas gali būti naudojamas kaip dienos, savaitės, ar net viso mėnesio darbų tvarkaraštis! Naudodami 1-3-5 techniką ne tik tapsite produktyvesni, bet ir išvengsite bereikalingo nerimo dėl artėjančio geografijos egzamino, kadangi matysite, nuo ko pradėti, o ir užduočių kiekis atrodys įveikiamas. 

Feynmano technika.

Ši mokymosi technika, sukurta fizikos Nobelio premijos laureato Richardo Feynmano, padeda kokybiškiau ir efektyviau išmokti naują arba sudėtingą medžiagą. Kodėl verta ją naudoti? Nes kelis kartus peržvelgus geografijos vadovėlius, jų konspektus, teorinė medžiaga nepavirs žiniomis. Informacija yra išmokstama tada, kai sugebama paaiškinti ją savais žodžiais ir panaudoti įvairiausiose situacijose. Šio metodo esmė – perpasakoti informaciją kuo paprasčiau, lyg temą aiškintumėte mažam vaikui. Žmonės dažnai vartoja sudėtingus žodžius norėdami paslėpti nesupratimą. Todėl, mokydamiesi pagal šią techniką, venkite tų žodžių, kurių negalite paaiškinti. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad vedate geografijos pamoką penktokui. Jeigu pasakodami informaciją tam tikrose vietose vis dar užsimirštate – turėkite omenyje, kad tai ir yra temos bei terminai, kuriuos turėtumėte pasikartoti. Feynmano technika pravarti ruošiantis geografijos egzamino antrajai daliai, kurią sudaro kompleksiniai, atviro pobūdžio klausimai, reikalaujantys išsamesnio paaiškinimo.

Geografijos egzaminų klausimų uždavimas.

Prieš geografijos egzaminą mokiniai stengdamiesi įsiminti kuo daugiau informacijos dažnai perskaito ją kelis kartus ir pasižymi ryškiu žymekliu. Nors toks metodas ir gali padėti pasiruošti atsiskaitymui, tačiau nebūtinai pagelbės įsiminti ir suprasti visą medžiagą. Tyrimai parodė, kad efektyvesnis būdas yra aktyvus kartojimas. Pabandykite perskaitę informaciją sugalvoti su ja susijusius klausimus ir patys į juos atsakyti. Taip ne tik geriau suprasite medžiagą, bet ir lengviau ją įsiminsite! Pavyzdžiui, geografijos vadovėlyje perskaitę sakinį, kad dėl nevienodo Saulės šilumos pasiskirstymo Žemės paviršiuje vyraujančių oro masių pasaulyje skiriamos septynios klimato juostos, kurios viena nuo kitos skiriasi temperatūra ar drėgnumu, užuot pasižymėję jį, užduokite sau klausimų. Pavyzdžiui, kuo tarpusavyje skiriasi klimato juostos? Kiek iš viso yra klimato juostų? Kodėl jos susidaro? Kiekvienai temai sugalvotus klausimus galite užsirašyti ir pasitikrinti vėliau.

Pomodoro technika.

Jeigu susiduriate su problemomis planuodami laiką, Jus gąsdina, atrodo, nesibaigiantys geografijos vadovėlio puslapiai ir dėl to pradedate blaškytis arba visai atidėlioti mokymąsi – šis metodas Jums ypač tinka. Pomodoro technikos principas paprastas – 25 minutes aktyviai mokytis ir 5 minutes ilsėtis, vėliau galima proporcingai pailginti trukmę. Kodėl ši technika veiksminga? Ji padeda lavinti atsakomybės jausmą, pagerina discipliną. Taip pat tikslus laiko planavimas skatina produktyvumą, o veiklų atskyrimas – mokymosi nuo pramogų – sumažina blaškančių minčių srautą.