„O tai kam mums ta fizika? Juk niekam čia nereikia, niekur nepanaudosi. NE-SĄ-MO-NĖ“ – yra girdėjęs Alfa klasės fizikos mokytojas Simonas. Nuo jo pasakojimo pradėsime naują rubriką, skirtą parodyti, kaip mokykloje išmokstami dalykai pritaikomi sudėtingiausiuose žmonijos išradimuose. Taigi kam reikalinga fizika?
I DALIS
Simonas sako: „Bet visgi fiziką panaudosi! Štai, pavyzdžiui, visiems juk bent truputį kirba pažiūrėti, o kas bus, jei numesiu vazą ant grindų (tik mamai nesakykit)? O jei mesiu į ją kamuolį? O jei dvi vazas vieną į kitą sutrenkčiau? Kaip gauti efektingiausią sudaužimą? Atsivertę mokyklinės fizikos vadovėlį rasime skyrelius apie santykinį greitį bei kinetinę energiją. Gan greitai suprasime, kad daužymo efektas bus juo didesnis, juo didesnis bus santykinis greitis tarp kūnų – juk tada bus ir didesnė kinetinė energija! Kaipgi gauti didžiausią santykinį greitį? Na, jei vieną vazą paliksime stovėti, o kitą mesime į ją greičiu V, tuomet santykinis greitis ir bus V. Gal galima geriau? Jei abi vazas mestume vieną į kitą vienodais greičiais V, tuomet santykinis greitis jau būtų 2V, o kinetinė energija išaugtų net 4 kartus! Smagu, tačiau ar iš to galima išspausti daugiau nei mamos ašaras? Pasirodo – galima!
Net jei mokykloje dar neteko matyti žymiosios E=mc^2 formulės, jos išvengti internete beveik neįmanoma.