Šiais mokslo metais Alfa klasę papildė daug šaunių naujų mokytojų, ir šį mėnesį norime pristatyti būtent vieną iš jų – Vilniaus universiteto teorinės dalelių fizikos doktorantą, Oksfordo universiteto matematinės ir teorinės fizikos absolventą, stažuotę CERN atlikusį Simoną. Simonas mums pasakoja apie tai, kad gyvenime ne viskas pavyksta iš pirmo karto ar taip, kaip kartais tikimės, tačiau net ir tada galime susikurti savo sėkmę! „Sunku tą įžanginį sakinį parašyti, tad ledams pralaužti galiu išduoti paslaptėlę: į pirmą klasę ėjau du kartus. Pirmąjį kartą labai jau nepatiko, todėl po pirmų dviejų savaičių susirinkau daiktus ir atsisveikinau, o tai savo ruožtu reiškia, jog „išsiverkiau“ tais laikais dar labai nepopuliarų gap year. Po šiai dienai dar nesu įminęs mįslės, kaipgi tada suveikė ta pirmoko galvelė, kad po metų grįžus į akademinį gyvenimą mokyklos suolas jau nebegąsdino. Apskritai, metams bėgant mįslė tik darosi painesnė – juk kiek vėliau įstojau ir į muzikos mokyklą, dar vėliau įgijau bakalauro bei magistro laipsnius ir štai šiuo metu pradedu studijuoti teorinės fizikos doktorantūrą!
Dabar neįsivaizduoju gyvenimo be orkestro repeticijų, koncertų, išvykų ir festivalių.
Beje, kalbant apie muzikos mokyklą – keistai išėjo, net nežinau, kaip ten atsidūriau. O ir sakiau, kad noriu groti trimitu, bet va nebuvo trimito mokytojo mokykloje, o ir saksofonistų kažkaip daug susirinko… spėkit, kas liko? Ogi Kempiniuko kaimyno Kalmaro juodas cypiantis instrumentas – klarnetas. Bet turbūt tai tik papildo pirmosios klasės mįslę – nuo muzikos ne tik kad nepabėgau, bet metams bėgant išsiugdžiau jai aistrą, kuri universiteto metais ypač sustiprėjo pradėjus groti VU orkestre „Oktava“. Dabar neįsivaizduoju gyvenimo be orkestro repeticijų, koncertų, išvykų ir festivalių. Fun fact, muzika padėjo prasimušti net ir į televizorių ekranus: su miestelio kapela teko „Duoti Garo!“, o su „Oktava“ kėlėme „Vario audrą“. Žinoma, muziką ne tik atlieku, bet ir be proto mėgstu klausyti – fizikos problemos visada kertamos skambant pačių įvairiausių atlikėjų kūriniams: Erik Satie, Frank Zappa, John Coltrane, Jacob Collier, Petras Vyšniauskas, Estradsphere, Yasuaki Shimizu, Suchmos, Garbanotas, Michael Brecker ir t.t.
Be muzikos, mėgaujuosi gera knyga, filmu, serialu (net ir animaciniu!) ar standup pasirodymu, bet gal net labiau mėgaujuosi jų analize ir lengvai galiu pasinerti į 40 min. video esė apie nematytą filmą, serialą ar net nežaistą kompiuterinį žaidimą, pastarieji juk irgi pasakoja istorijas. Viliuosi, jog šis pomėgis kada nors duos vaisių ir sugebėsiu atsakyti į savo paties istorijos klausimus, galbūt paaiškės, kaipgi tas pabėgimas iš pirmos klasės pavirsta į doktorantūrą ir kaipgi garsus skleidžiantis vamzdis virsta aistra muzikai.“
Comments